Izaijo 58:1–14
58 „Visa gerkle šauk, nieko nebijok!
Tavo balsas teaidi lyg rago gausmas!
Atskleisk mano tautai jos maištingus darbus,+Jokūbo namams – jų nuodėmes.
2 Ši tauta ieško manęs diena iš dienosir džiaugiasi pažįstanti mano kelius,lyg iš tiesų darytų, kas teisinga,ir vykdytų savo Dievo įsakus.+
Jie nori, kad Dievas būtų arti,prašo manęs teisingų sprendimų.+
3 ‘Kodėl nematai, kad pasninkaujame?+ – skundžiasi man. –
Kodėl nekreipi dėmesio, kad savo sielas varginame?’+
Todėl, kad per pasninką vien savo reikalais užsiimate*ir darbininkus engiate.+
4 Jūsų pasninkai baigiasi kivirčais ir barniais,jūs temokate piktai kumščiais* mosikuoti.
Jei taip pasninkausite, jūsų balsas nebus danguje išgirstas.
5 Nejau man patinka toks pasninkas,kai žmogus, tarsi nendrė nulenkęs galvąir pasiklojęs guolį ant ašutinės ir pelenų,ištisą dieną save vargina?
Argi tai vadinate pasninku – diena, malonia Jehovai?
6 Štai kokio pasninko norėčiau:kad nuimtumėte nedorybės grandines,atrištumėte jungo pančius,+duotumėte laisvę engiamiesiems,+sulaužytumėte bet kokį jungą,
7 kad dalytumėtės duona su alkstančiu,+vargšą ir benamį po savo stogu priglaustumėte,kad nuogą žmogų aprengtumėte+ir nenusisuktumėte nuo savo artimo.
8 Tada tavo šviesa nušvistų kaip aušra+ir veikiai būtum pagydytas.
Teisumas eitų pirma tavęs,Jehovos šlovė būtų tavo užnugaris.+
9 Tu šauktumeisi Jehovos, ir jis tau atsilieptų,maldautum pagalbos, ir išgirstum: ‘Aš čia!’
Jeigu artimui jungą nuo pečių nuimsi,jei liausiesi badęs pirštu ir piktas kalbas pamesi,+
10 jeigu tai, ko geidžia tavo siela, atiduosi alkstančiam+ir varguoliui dalią palengvinsi,tada tavo šviesa juodybėje nušvis,tamsa taps skaisti kaip vidudienis.+
11 Jehova ves tave visados,net išdžiūvusioje žemėje tavimi pasirūpins.+
Jis atgaivins tavo kaulus,tu būsi kaip gerai drėkinamas sodas,+kaip neišsenkantis šaltinis.
12 Dėl tavęs senieji griuvėsiai bus prikelti,+pamatus, per kartų kartas dūlėjusius, tu atstatysi.+
Tave vadins įgriuvusių sienų* taisytoju,+palei kelius, tavo sutvarkytus, vėl kursis žmonės.
13 Jei per šabą, mano šventą dieną, nebėgsi užsiimti savais reikalais,*+jeigu šabas tau bus tikras džiaugsmas, šventa diena Jehovos garbei,+jeigu tą dieną didžia laikysi, savais reikalais neužsiimsi* ir tuščiai nekalbėsi,
14 tada aš, Jehova, tau tikrą džiaugsmą suteiksiuir duosiu valdyti žemės aukštumas.+
Tu maitinsiesi iš savo protėvio Jokūbo paveldo,*+nes tai ištarė Jehovos lūpos.“
Išnašos
^ Arba „malonumų ieškote“.
^ Pažod. „nedorybės kumščiu“.
^ Pažod. „spragų“.
^ Arba „neieškosi malonumų“.
^ Arba „neieškosi malonumų“.
^ Arba „Tu džiaugsiesi savo protėvio Jokūbo paveldu“.
