Izaijo 41:1–29
41 „Tylėkite, salos! Klausykitės manęs!
Sukaupkite jėgas, tautos!
Eikite čia ir kalbėkite,+ateikite, kartu bylinėsimės.
2 Kas pašaukė vyrą iš rytų*?+
Kas jį pakvietė būti tarnu* ir vykdyti teisingumą?
Kas atiduoda jam tautasir jo valdžion – karalius?+
Kas juos dulkėmis paverčia savo kalavijuir savo lanku išblaško tarsi vėjas šiaudus?
3 Jis* seka jiems įkandin,netrukdomas eina keliais, kuriais nebuvo keliavęs.
4 Kas visa tai padarė ir įvykdė?
Kieno valia nuo pat pradžios užgimsta kartos?
Aš, Jehova, aš esu Pirmasis+ir iki paskutinės kartos būsiu tas pats.“+
5 Salos visa tai matydamos išsigando,žemės pakraščiai ėmė drebėti.
Tautos susibūrė, žygiuoja pirmyn.
6 Kiekvienas padeda savo bičiuliui,kiekvienas savo broliui sako: „Būk drąsus.“
7 Meistras drąsina auksakalį,+tas, kuris ploja plaktuku, drąsina tą, kuris kala ant priekalo.
Apie atliktą darbą sako: „Gerai sulydyta.“
Tada stabą prikala vinimis, kad nenuvirstų.
8 „O tu, Izraeli, esi mano tarnas,+tu, Jokūbai, esi mano išrinktasis,+mano draugo Abraomo palikuonis,+
9 kurį iš žemės pakraščių aš paėmiau,+iš tolimiausių kampų pasišaukiau.
Tau aš tariau: ‘Tu – mano tarnas,+tave išsirinkau ir nesu tavęs atsižadėjęs.+
10 Nebijok – aš su tavimi,+nebūgštauk – aš tavo Dievas.+
Sustiprinsiu tave ir tau padėsiu,+remsiu savo teisumo dešine.’
11 Kas ant tavęs niršta, bus sugėdyti ir pažeminti.+
Kas su tavimi kovoja, į nieką pavirs, žūte pražus.+
12 Ieškosi savo priešų, bet nerasi.
Tavo priešininkų nebebus, jų nebeliks.+
13 Juk aš, tavo Dievas Jehova, laikau tave už dešinės.
Aš – tas, kuris tau sako: ‘Nebijok, aš padėsiu.’+
14 Nebijok, kirminėli* Jokūbai,+Izraelio tauta, aš tau padėsiu“, – tai Jehovos, tavo Atpirkėjo,+ Izraelio Šventojo, žodis.
15 „Štai tu būsi tarsi kuliamosios rogės,+tarsi naujas kuliamasis padargas aštriais dantimis.
Tu kulsi ir triuškinsi kalnus,pelais kalvas paversi.
16 Tu vėtysi juosir vėjas juos nuneš,vėtra išblaškys.
Ir tu džiaugsiesi Jehova,+didžiuosiesi Izraelio Šventuoju.“+
17 „Vargšai ir beturčiai ieško vandens, bet neranda,jiems liežuvis nuo troškulio džiūsta.+
Aš, Jehova, juos išklausysiu,+aš, Izraelio Dievas, jų neapleisiu.+
18 Ant plikų kalvų atversiu upes,+slėniuose – šaltinius.+
Dykumą paversiu vandeningais nendrynais,išdžiūvusį kraštą – vandens versmėmis.+
19 Dykumose prisodinsiu kedrų,akacijų, mirtų ir pušų.+
Plynėse augs kadagiai,žaliuos uosiai ir kiparisai,+
20 idant visi matytų ir žinotų,įsidėmėtų ir suprastų, –Jehovos ranka visa tai padarė,Izraelio Šventasis sukūrė.“+
21 „Ginkite savo bylą“, – sako Jehova.
„Įtikinkite mus“, – taria Jokūbo Karalius.
22 „Įtikinkite, pasakykite, kas įvyks.
Išaiškinkite, kas buvo pirmiau,kad tai apmąstytume* ir žinotume, kuo visa baigsis.
Arba praneškite, kas dar laukia.+
23 Sakykite, kas įvyks ateityje,tada žinosime, kad esate dievai.+
Padarykite ką nors – gera ar bloga,kad apstulbtume tai išvydę.+
24 Jūs – visiškas niekas,ir jūsų darbai – niekas!+
Kas garbina* jus, tų nepakenčiu.+
25 Pažadinau vyrą – jis puls iš šiaurės,+ –vyrą iš ten, kur teka saulė,*+ jis šauksis mano vardo.
Valdytojus jis tryps kaip molį,+mins kaip puodžius molžemį.
26 Kuris iš jūsų pirmiau apie tai paskelbė, kad mes žinotume?
Kuris pranešė iš anksto, kad sakytume: ‘Jis buvo teisus’?+
Nė vienas to nepranešė!
Nė vienas nepaskelbė!
Niekas nė žodžio iš jūsų neišgirdo!“+
27 Aš pirmas paskelbiau Sionui: „Štai! Štai kas įvyks!“+
Pasiųsiu Jeruzalei skelbėją su gera naujiena.+
28 Dairiausi, bet nebuvo nė vieno –iš jų nebuvo nė vieno, kuris galėtų ką patarti.
Klausinėjau, bet niekas neatsakė.
29 Visi jie – niekas*.
Jų darbai – niekas.
Jų liedinti stabai – tik vėjas ir tuštybė.+
Išnašos
^ Pažod. „nuo saulėtekio“.
^ Pažod. „prie savo kojų“.
^ Matyt, karvedys, kovojantis Jehovos vardu.
^ T. y. bejėgi ir menkas.
^ Arba „dėtumės į širdį“.
^ Pažod. „pasirenka“.
^ Arba „iš rytų“.
^ Arba „apgaulė“.
