Izaijo 2:1–22

  • Iškilus Jehovos garbinimo kalnas (1–5)

    • Kalavijai perkalami į noragus (4)

  • Jehovos dieną išpuikėliai bus pažeminti (6–22)

2  Amoco sūnaus Izaijo regėjimas apie Judą ir Jeruzalę.+   Paskutinėmis dienomis*Jehovos Namų kalnastvirtai stovės iškilęs virš kalnų,+bus už kalvas aukštesnis. Link jo plūs visos tautos,+   eis žmonės iš daugybės tautų ir sakys:„Eime, kopkime į Jehovos kalną,į Jokūbo Dievo Namus.+ Jis mokys mus savo kelių,jo takais mes vaikščiosime.“+ Juk iš Siono ateis įstatymas*,Jehovos žodis – iš Jeruzalės.+   Jis išspręs tautų nesutarimus,daugelį tautų sutaikins. Jie perkals savo kalavijus į noragusir ietis – į geneklius.+ Tauta nebekels kalavijo prieš tautą,nebesimokys kariauti.+   Ateikite, Jokūbo namai,ir vaikščiokime Jehovos šviesoje.+   Savo tautą, Jokūbo namus, tu palikai,+nes tai, kas Rytuose, jiems tapo sãva. Jie užsiima kerais+ kaip filistinai,gausybė svetimšalių palikuonių tarp jų gyvena.   Sidabro, aukso pertekusi jų šalis,turtų ten – nesuskaičiuojama daugybė. Jų kraštas pilnas žirgųir kovos vežimų tenai be skaičiaus.+   Jų kraštas pilnas niekingų dievų.+ Žmonės lenkiasi savo rankų darbams –daiktams, jų pirštų padarytiems.   Taip, jie lankstosi ir žeminasi, –tokiems atleisti tu negali. 10  Lįskite tarp uolų ir slėpkitės dulkėsenuo Jehovos, nuo baimę keliančio,nuo jo didingosios šlovės.+ 11  Išdidus žmogus akis turės nudelbti,žmonių puikybė bus palaužta. Tik Jehova tą dieną bus išaukštintas. 12  Juk tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, diena.+ Ji užklups išpuikėlius ir pasipūtėlius,užklups kiekvieną – ir prakilnųjį, ir paprastuolį,+ 13  užklups didžius, iškilius Libano kedrus,visus Bašano ąžuolus, 14  visus didingus kalnusir kalvas aukštąsias, 15  kiekvieną iškilų bokštą ir įtvirtintą sieną, 16  visus Taršišo laivus+ir ištaigingus laivus. 17  Žmogaus išdidumas bus pažemintas,žmonių puikybė bus palaužta. Jehova vienintelis tą dieną bus išaukštintas. 18  Niekingieji dievai nieku pavirs.+ 19  Žmonės sulįs į uolų plyšius,žemės urvuose jie slėpsis+nuo Jehovos, nuo baimę keliančio,nuo jo didingosios šlovės,+kai jis pakils drebinti žemės. 20  Sidabro ir aukso dievukus,kurių prisidarė ir kuriems lenkėsi,žmonės tądien mes kirstukams ir šikšnosparniams,+ 21  o patys lįs į uolų urvus,slėpsis uolų plyšiuosenuo Jehovos, nuo baimę keliančio,nuo jo didingosios šlovės,kai jis pakils drebinti žemės. 22  Tad liaukitės pasitikėję žmogumi,juk jis – tik kvėptelėjimas*. Argi kliautis juo verta?

Išnašos

Pažod. „Dienų pabaigoje“.
Arba „mokymas“.
Pažod. „kurio kvėpavimas yra šnervėse“.