Pradžios 43:1–34
43 Badas krašte buvo nuožmus.+
2 Kai grūdai, kuriuos parsigabeno iš Egipto,+ visai išsibaigė, tėvas sūnums tarė: „Grįžkite ir nupirkite mums truputį maisto.“
3 Judas atsakė: „Tas vyras mus aiškiai įspėjo: ‘Nesirodykite mano akivaizdoje be savo brolio!’+
4 Jeigu išleisi su mumis mūsų brolį, keliausime ir nupirksime tau maisto.
5 O jeigu neleisi, niekur neisime, nes tas vyras sakė: ‘Nė nesirodykite mano akivaizdoje be savo brolio!’“+ –
6 „Kodėl gi turėjote jam prasitarti, kad yra dar vienas brolis, ir užtraukti man nelaimę?“ – priekaištavo Izraelis.+
7 „Tai kad jis pats teiravosi apie mus ir mūsų giminę, – teisinosi jie. – Klausė, ar mūsų tėvas dar gyvas, ar turime daugiau brolių. Tad jam viską ir papasakojome.+ Iš kur galėjome žinoti, kad lieps jį atsivesti?“+
8 Judas įkalbinėjo savo tėvą Izraelį: „Leisk berniuką su manimi,+ leisk mums keliauti, kad visi – ir tu, ir mes, ir mūsų vaikai+ – išliktume gyvi,+ nemirtume iš bado.
9 Aš pats laiduoju už jo saugumą,+ gali laikyti mane atsakingu. Jeigu jo negrąžinsiu ir nepastatysiu tavo akivaizdoje, būsiu kaltas tau visą gyvenimą.
10 Jei nebūtume delsę, būtume jau dukart pirmyn atgal suvaikščioję.“
11 Jų tėvas Izraelis jiems pasakė: „Kad jau nėra kitos išeities, darykite štai kaip. Prisikraukite maišus rinktinių mūsų žemės gėrybių – truputį balzamo,+ truputį medaus, švitrūno sakų, sakingosios žievės,+ pistacijų ir migdolų – ir nugabenkite tam vyrui kaip dovaną.+
12 Pinigų pasiimkite dvigubai daugiau. Įsidėkite ir tuos, kuriuos radote savo maišuose,+ – gal įvyko kokia klaida.
13 Pasiimkite brolį ir keliaukite, grįžkite pas tą žmogų.
14 Visagalis Dievas tesuteikia jums malonę to vyro akyse, kad jis grąžintų jums aną brolį ir Benjaminą. O jeigu jau man teks kentėti netektį, kentėsiu.“+
15 Taigi vyrai įsidėjo dovanų, dvigubai pinigų ir, pasiėmę su savimi Benjaminą, leidosi į Egiptą. Atvykę jie atėjo pas Juozapą.+
16 Pamatęs su jais Benjaminą, Juozapas savo namų prižiūrėtojui paliepė: „Nuvesk šituos žmones į mano namus, papjauk gyvulių ir paruošk vaišes. Vidudienį jie su manimi valgys.“
17 Prižiūrėtojas tuojau ėmėsi vykdyti paliepimą+ ir nuvedė vyrus į Juozapo namus.
18 Tie kalbėjosi išgąsčio apimti: „Tikriausiai tai dėl pinigų, kuriuos anąkart radome maišuose. Mus vedasi norėdami užpulti, pavergti ir atimti mūsų asilus.“+
19 Atėję prie Juozapo namų, broliai užkalbino prižiūrėtoją tarpduryje.
20 „Atleisk, viešpatie, – kreipėsi jie. – Mes jau ir anksčiau buvome atvykę pirkti maisto.+
21 Tačiau anąkart, kai keliaudami namo apsistojome nakvynės vietoje ir atrišome maišus, radome juose savo pinigus, visus, kiek buvome atsvėrę.+ Užtat dabar norime juos grąžinti.
22 Turime ir daugiau pinigų – pasiėmėme maistui pirkti. O kas tąsyk sudėjo pinigus į mūsų maišus, nežinome.“+
23 Prižiūrėtojas atsakė: „Viskas gerai. Nebijokite. Jūsų Dievas ir Dievas jūsų tėvo bus įdėjęs tą turtą jums į maišus. O aš jūsų pinigus gavau.“ Tada jis atvedė pas juos Simeoną.+
24 Įvedęs juos į Juozapo namus, prižiūrėtojas davė vandens kojoms nusiplauti ir pametė pašaro jų asilams.
25 Juozapas turėjo grįžti vidudienį, tad broliai belaukdami pasiruošė įteikti jam dovaną,+ mat buvo nugirdę, kad čia pietaus.+
26 Juozapui įžengus į namus, jie atnešė dovaną ir parpuolė kniūbsti ant žemės.+
27 Pasiteiravęs, kaip jiems sekasi, Juozapas paklausė: „O kaip einasi jūsų senyvam tėvui, apie kurį man kalbėjote? Ar jis gyvas?“+
28 Broliai atsakė: „Tavo tarnas, mūsų tėvas, laikosi gerai ir tebėra gyvas.“ Tada jie parpuolė ant kelių ir nusilenkė.+
29 Pakėlęs akis ir pamatęs savo brolį Benjaminą, savo motinos sūnų,+ Juozapas paklausė: „Ar čia jūsų brolis, jūsų jauniausiasis, apie kurį kalbėjote?“+ Ir tarė: „Tesuteikia tau Dievas malonę, mano sūnau.“
30 Matydamas savo brolį Juozapas labai susijaudino ir, negalėdamas sulaikyti ašarų, skubiai išėjo. Jis nuėjo į savo kambarį ir pravirko.+
31 Paskui, apsiraminęs ir nusiprausęs, sugrįžo ir paliepė: „Patiekite valgius.“
32 Maistas buvo patiektas atskirai jam ir atskirai broliams. Su juo esantiems egiptiečiams irgi buvo patiekta atskirai, nes egiptiečiai nevalgo drauge su hebrajais – tai jiems pasibjaurėtina.+
33 Brolius susodino priešais jį pagal amžių – pradedant, kaip ir dera, pirmagimiu,+ ir baigiant jauniausiuoju. Visi jie buvo nustebę ir žvalgėsi vienas į kitą.
34 Valgį jiems tiekė nuo Juozapo stalo, ir Benjamino dalis buvo penkiskart didesnė negu kitų.+ Broliai su Juozapu valgė ir gėrė, kol pasisotino.
