Jozuės 6:1–27

  • Jericho siena sugriūva (1–21)

  • Rahaba ir jos šeima paliekami gyvi (22–27)

6  Jericho vartai buvo saugiai uždaryti, nes žmonės bijojo izraelitų; niekas negalėjo nei išeiti, nei įeiti.+  Tada Jehova tarė Jozuei: „Atiduodu Jerichą, jo karalių ir jo narsiuosius karius tau į rankas.+  Visi tavo kariai težygiuoja aplink miestą, teapeina jį vieną kartą. Taip darysite šešias dienas.  Septyni kunigai tegu eina pirma Sandoros Skrynios ir kiekvienas tepučia po avino ragą. Septintą dieną aplink miestą žygiuosite septynis kartus, ir kunigai pūs ragus.+  Kai tik pasigirs ragų garsas, kai tik jie ims gausti, visi žmonės garsiai sušuks. Tam karo šūksniui aidint, miesto siena sugrius iki pamatų,+ tada žmonės tegu veržiasi tiesiai į miestą.“  Taigi Nūno sūnus Jozuė sušaukė kunigus ir tarė jiems: „Paimkite Sandoros Skrynią ir tegu septyni kunigai eina pirma Jehovos Skrynios pūsdami po avino ragą.“+  O kariams jis pasakė: „Pirmyn, žygiuokite aplink miestą. Jehovos Skrynios priešaky teeina ginkluoti vyrai.“+  Kaip Jozuė ir liepė, septyni kunigai pakilo eiti Jehovos akivaizdoje nešini septyniais avinų ragais. Eidami jie pūtė tuos ragus, o jiems iš paskos nešė Jehovos Sandoros Skrynią.  Pirma kunigų, pučiančių ragus, žygiavo ginkluoti vyrai, o paskui Skrynią, tiems ragams gaudžiant, ėjo apsiginklavusi užnugario sauga. 10  Jozuė žmonėms įsakė: „Nešūkaukite, tenesigirdi jūsų balso. Iš jūsų burnos teneišeina nė žodis iki dienos, kai paliepsiu: ‘Sušukite!’ Tik tada sušuksite.“ 11  Taigi jis paliepė nešti Jehovos Skrynią aplink miestą. Apėję jį vieną kartą, žmonės sugrįžo į stovyklą ir tenai pernakvojo. 12  Kitą rytą, Jozuei anksti atsikėlus, kunigai vėl paėmė Jehovos Skrynią,+ 13  ir septyni kunigai pasiėmę po avino ragą pakilo eiti pirma Jehovos Skrynios. Eidami jie pūtė ragus. Pirma kunigų žygiavo ginkluoti vyrai, o paskui Jehovos Skrynią, tiems ragams gaudžiant, ėjo apsiginklavusi užnugario sauga. 14  Ir antrą dieną jie apžygiavo miestą vieną kartą, paskui grįžo į stovyklą. Taip jie darė šešias dienas.+ 15  Septintą dieną atsikėlę anksti, vos prašvitus, jie tokia pat tvarka pakilo eiti aplink miestą ir apėjo jį septynis kartus. Septyniskart aplink miestą jie žygiavo tik tą dieną.+ 16  Apėję miestą septintąjį kartą, kunigai ėmė pūsti ragus ir Jozuė žmonėms paliepė: „Sušukite!+ Jehova atidavė miestą jums! 17  Miestas ir visa, kas jame, yra skirta sunaikinti.+ Visa priklauso Jehovai. Tiktai paleistuvę* Rahabą+ ir visus, kurie su ja namuose, palikite gyvus, nes ji paslėpė mūsų pasiuntinius.+ 18  O dėl dalykų, skirtų sunaikinti, būkite atsargūs,+ kad nieko iš to, kas skirta sunaikinti, neužsigeistumėte ir nepasiimtumėte.+ Antraip užtrauksite Izraelio stovyklai nelaimę, ir ji pati taps pasmerkta sunaikinti.+ 19  O visas sidabras, auksas, vario ir geležies daiktai priklauso Jehovai, todėl yra šventi.+ Juos padėsite į Jehovos iždinę.“+ 20  Tada, ragams gaudžiant, žmonės sušuko.+ Išgirdę rago gausmą, jie galingai sušuko karo šūksnį ir siena griuvo iki pat pamatų.+ Žmonės leidosi pirmyn – įsiveržė į miestą ir jį užėmė. 21  Jie išžudė kalaviju visus miesto gyventojus – vyrus ir moteris, jaunus ir senus, išpjovė jaučius, avis ir asilus.+ 22  Abiem vyrams, kurie buvo siųsti išžvalgyti krašto, Jozuė tarė: „Eikite į tos paleistuvės namus. Ją pačią ir visus, kurie yra pas ją, išveskite, kaip kad esate jai prisiekę.“+ 23  Tad jaunieji žvalgai nuėję išvedė Rahabą ir visus, kurie buvo su ja – jos tėvą, motiną, brolius ir kitus. Žvalgai išvedė visą jos šeimą+ ir palydėjo už Izraelio stovyklos į saugią vietą. 24  Miestą ir visa, kas jame, jie sudegino, tačiau sidabrą, auksą, varinius ir geležinius daiktus atidavė padėti į Jehovos Namų iždinę.+ 25  Tik paleistuvės Rahabos su jos tėvo šeimyna, su visais, kas buvo pas ją, Jozuė pasigailėjo.+ Ji gyvena Izraelyje iki pat šiandien,+ nes paslėpė pasiuntinius, kuriuos Jozuė buvo išsiuntęs išžvalgyti Jericho.+ 26  Tuo metu Jozuė ištarė tokį prakeiksmą*: „Jehovos akivaizdoje prakeiktas bus žmogus, kuris imsis atstatyti Jericho miestą. Pamatą jis paklos savo pirmagimio gyvybės kaina, vartus įstatys savo jaunėlio gyvybės kaina.“+ 27  Taigi Jehova buvo su Jozue,+ ir garsas apie jį pasklido po visą žemę.+

Išnašos

T. y. prostitutę.
Arba galbūt „liepė žmonėms tarti tokį prakeiksmą“.