2 Karalių 11:1–21

  • Sostą užgrobia Atalija (1–3)

  • Karaliumi paskelbiamas Jehoašas (4–12)

  • Atalija nužudoma (13–16)

  • Jehojados pertvarkos (17–21)

11  Ahazijo motina Atalija,+ sužinojusi, kad jos sūnus mirė,+ užsimojo išžudyti visus karaliaus įpėdinius.+  Tačiau karaliaus Jehoramo duktė Jehošeba, Ahazijo sesuo, paėmė Ahazijo sūnų Jehoašą+ ir slapčia išsinešė*, kad jis nežūtų drauge su kitais karaliaus sūnumis. Berniuką ir jo žindyvę paslėpė viename iš miegamųjų. Taip jį nuo Atalijos apsaugojo ir jis liko gyvas.  Šešerius metus jį slėpė Jehovos Namuose, o kraštą tuo tarpu valdė Atalija.  Septintais metais Jehojada pasikvietė kãrų sargybos* ir rūmų sargybos* šimtininkus+ ir įsivedė juos į Jehovos Namus. Sudaręs su jais sutartį* ir Jehovos Namuose juos prisaikdinęs, parodė karaliaus sūnų.+  Jehojada jiems įsakė: „Štai ką turėsite daryti: trečdalis tų, kurie budės šabo dieną, akylai sergės karaliaus rūmus,+  kitas trečdalis stovės prie Pamato vartų, o dar vienas trečdalis – prie vartų, kurie yra rūmų sargybos užnugaryje. Visi jūs turėsite pakaitomis sergėti Namus.  Kiti du jūsų daliniai, kurie šabo dieną turėtų būti laisvi, irgi eis sargybą prie Jehovos Namų ir saugos karalių.  Taigi, apsupsite karalių iš visų pusių, kiekvienas su ginklu rankoje. Kas tik mėgintų prasiveržti pro jūsų gretas, turi būti užmuštas. Nesitraukite nuo karaliaus, kad ir kur jis eitų*.“  Šimtininkai+ visa padarė taip, kaip kunigas Jehojada buvo įsakęs. Kiekvienas su savo vyrais atėjo pas kunigą Jehojadą – ir tie, kurie šabo dieną budėjo, ir tie, kurie turėjo būti laisvi.+ 10  Kunigas šimtininkams padavė Jehovos Namuose laikomas karaliaus Dovydo ietis ir apskritus skydus. 11  Rūmų sargybiniai,+ kiekvienas su ginklu rankoje, sustojo į savo vietas nuo pietinės* iki šiaurinės* Namų pusės, palei aukurą+ ir palei Namus, iš visų pusių saugodami karalių. 12  Tada Jehojada išvedė karaliaus sūnų,+ uždėjo jam vainiką ir Liudijimą*.+ Paskelbę jį karaliumi ir patepę, jie plojo ir šaukė: „Tegyvuoja karalius!“+ 13  Atalija, išgirdusi, kaip žmonės bėga ir šūkauja, nedelsdama nuėjo į Jehovos Namus, kur jau buvo susirinkusi minia.+ 14  Ogi žiūri: ten greta stulpo pagal paprotį stovi karalius,+ šalia karaliaus – vadai ir trimitininkai,+ o visi krašto žmonės džiūgauja ir pučia trimitus. Atalija persiplėšė drabužius ir pratrūko šaukti: „Sąmokslas! Sąmokslas!“ 15  Tačiau kunigas Jehojada kariuomenei vadovaujantiems šimtininkams+ paliepė: „Išveskite ją iš savo tarpo. Ir jeigu kas sektų paskui, nudurkite tą kalaviju.“ Mat kunigas buvo pasakęs: „Jehovos Namuose jos nežudykite.“ 16  Vyrai sugriebė ją ir nuvedė iki karaliaus rūmų+ įėjimo, pro kurį žengia žirgai. Ten ją ir nužudė. 17  Jehojada sudarė sandorą tarp Jehovos ir karaliaus bei tautos,+ kad jie ir toliau bus Jehovos tauta; sudarė dar ir kitą sandorą – tarp karaliaus ir tautos.+ 18  Visi krašto žmonės, nuėję į Baalo šventyklą, išgriovė jo aukurus,+ sutrupino jo stabus+ ir priešais aukurus nužudė Baalo kunigą Mataną.+ Kunigas Jehojada paskyrė Jehovos Namams prižiūrėtojus.+ 19  Paskui drauge su šimtininkais,+ kãrų sargyba, rūmų sargybiniais+ bei visais krašto žmonėmis išlydėjo karalių iš Jehovos Namų. Pro rūmų sargybos vartus jie atėjo į karaliaus rūmus ir Jehoašas atsisėdo į karaliaus sostą.+ 20  Kai Atalija prie karaliaus rūmų buvo kalaviju nužudyta, visi krašto žmonės džiūgavo ir mieste įsiviešpatavo ramybė. 21  Jehoašas+ karaliumi tapo būdamas septynerių metų.+

Išnašos

Pažod. „ir pavogė“.
Arba „sandorą“.
Pažod. „ir bėgikų“.
Kãrai buvo karaliaus asmens sargybiniai.
Pažod. „jam išeinant ir jam įeinant“.
Pažod. „dešinės“.
Pažod. „kairės“.
Galbūt ritinį, kuriame buvo surašytas Dievo Įstatymas.