1 Korintiečiams 8:1–13
8 Dabar dėl stabams paaukoto maisto.+ Aišku, mes visi apie tai žinome.+ Bet žinojimas išpučia, o meilė ugdo.+
2 Jei kas mano, kad ką nors žino, iš tikro jis dar nežino visko, ką turėtų žinoti.
3 Dievas pažįsta tą, kuris jį myli.
4 Taigi, dėl stabams paaukoto maisto valgymo mes suprantame, kad stabas yra niekas+ pasaulyje ir kad Dievas tėra vienas.+
5 Ir nors žmonės sako, kad danguje ar žemėje yra dievų,+ daug dievų ir viešpačių,
6 mes žinome, kad tėra vienas Dievas+ – Tėvas,+ iš kurio yra visa ir kuriam mes priklausome;+ ir tėra vienas Viešpats – Jėzus Kristus, per kurį yra visa+ ir per kurį esame mes.
7 Tačiau ne visi turi tokį supratimą.+ Dėl savo ankstesnio prisirišimo prie stabo kai kurie tokį maistą valgo lyg auką tam stabui,+ ir tada jų sąžinė, silpna* būdama, susitepa.+
8 Bet maistas nepriartins mūsų prie Dievo:+ jei nevalgome, nieko neprarandame, ir jei valgome, nieko nelaimime.+
9 Tik žiūrėkite, kad šita jūsų laisvė kaip nors netaptų silpniesiems suklupimu.+
10 Juk jeigu tave, turintį supratimą, silpnasis pamatytų prie stalo valgantį stabo šventykloje, argi sąžinė to žmogaus nepastūmės valgyti stabams paaukoto maisto?
11 Taigi tavo supratimas gali silpnąjį sužlugdyti, o juk jis yra tavo brolis, už kurį numirė Kristus!+
12 Šitaip nusidėdami broliams ir užgaudami jų silpną sąžinę,+ jūs nusidedate Kristui.
13 Taigi jei maistas mano broliui tampa suklupimu, aš nebevalgysiu mėsos per amžius, kad savo brolio nesuklupdyčiau.+
Išnašos
^ T. y. neišlavinta.
