Biblijoje nepaminėtas nei rūkymas a, nei kitoks tabako vartojimo būdas. Tačiau joje randame principų, iš kurių akivaizdu, kad Dievas nepritaria žalingiems ir netyriems įpročiams ir kad rūkymą laiko nuodėme.

•   Turime gerbti gyvybę. „Dievas [...] duoda visiems gyvybę, alsavimą“ (Apaštalų darbų 17:24, 25). Kadangi gyvybė yra Dievo dovana, turime nedaryti nieko, kas mūsų gyvenimą galėtų sutrumpinti. O rūkymas yra viena pagrindinių išvengiamo mirtingumo priežasčių.

•   Turime mylėti artimą. „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mato 22:39). Rūkantis žmogus nemyli kitų. Tiems, kas priversti nuolat kvėpuoti tabako dūmais, yra didesnė rizika susirgti kai kuriomis su rūkymu susijusiomis ligomis nei patiems rūkoriams.

•   Turime būti šventi. „Aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui priimtiną auką“ (Romiečiams 12:1). „Apsivalykime nuo visų kūno ir dvasios nešvarumų, tobulindami šventumą Dievo baimėje“ (2 Korintiečiams 7:1). Kadangi rūkantieji tyčia vartoja žalingas medžiagas ir šitaip kenkia savo kūnui, rūkymas niekaip nesiderina su šventumu – tyru, doru elgesiu.

 Biblijoje neminima nei marihuana (vadinamoji „žolė“), nei kitokie narkotikai. Bet joje randame principų, iš kurių suprantame, kad tokių priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą Dievas smerkia. Be anksčiau paminėtų principų, verta atkreipti dėmesį į dar du.

•   Turime valdyti savo mąstymą. „Mylėk Jehovą, savo Dievą, [...] visu savo protu“ (Mato 22:37, 38). „Būkite visiškai blaivūs“ (1 Petro 1:13). Narkotikus vartojantis asmuo nepajėgia visiškai kontroliuoti savo mąstymo. O jei žmogui išsivysto priklausomybė nuo narkotikų, jo mintys sukasi ne apie ugdančius dalykus, o apie tai, kaip gauti ir pavartoti kvaišalų (Filipiečiams 4:8).

•   Turime paklusti valdžios įstatymams. „Klausytų vadovybių, valdžių“ (Titui 3:1). Daugelio šalių įstatymai griežtai draudžia vartoti kai kurias narkotines medžiagas. Kad patiktume Dievui, privalome valdžioms paklusti (Romiečiams 13:1).