Taip, Šėtonas tikrai egzistuoja. Jis yra „pasaulio valdovas“ – dvasinė būtybė, kuri sugedo ir ėmė maištauti prieš Dievą (Jono 14:30; Efeziečiams 6:11, 12). Biblijoje jo asmenybę atskleidžia šie vardai ir apibūdinimai:

•   Šėtonas – tai sulietuvintas hebrajiškas žodis, kuris reiškia „priešininkas“ (Jobo 1:6);

•   Velnias – taip tradiciškai verčiamas graikiškas žodis diabolos, paraidžiui reiškiantis „šmeižikas“ (Apreiškimo 12:9);

•   gyvatė – apgaviko simbolis Biblijoje (2 Korintiečiams 11:3);

•   Gundytojas (Mato 4:3);

•   melagis (Jono 8:44).

Ne suasmenintas blogis

 Kai kas Šėtoną laiko tik blogiu mūsų viduje. Tačiau Biblijoje skaitome, kaip Dievas kalbėjo su Šėtonu. Dievas yra tobulas, vadinasi, kalbėti su kažkokia savo blogybe jis negalėjo, nes jokio blogio jame nėra (Pakartoto Įstatymo 32:4; Jobo 2:1–6). Be to, Šėtonas gundė Jėzų, o šis buvo be nuodėmės (Mato 4:8–10; 1 Jono 3:5). Taigi Biblija rodo, kad Velnias yra realus asmuo, o ne suasmenintas blogis.

 Ar turėtume stebėtis, kad daugelis netiki, jog Šėtonas tikrai egzistuoja? Ne. Biblijoje sakoma, kad Šėtonas siekdamas savo tikslų griebiasi apgaulės (2 Tesalonikiečiams 2:9, 10). Jam pavyko apakinti daugybės žmonių protus, kad jie netikėtų jį esant (2 Korintiečiams 4:4).

  Mitas. Liuciferis yra kitas Šėtono vardas.

 Faktas. Hebrajiškas žodis, kai kuriose Biblijose išverstas „Liuciferis“, reiškia „žėrintysis“ (Izaijo 14:12). Kontekstas rodo, kad šiuo žodžiu kreipiamasi į Babilono dinastiją, kurią Dievas ketino pažeminti už išdidumą (Izaijo 14:4, 13–20). Šiuo pasakymu pasišaipoma iš Babilono dinastijos žlugimo.

  Mitas. Šėtonas tarnauja Dievui kaip kaltintojas.

 Faktas. Šėtonas yra ne Dievo tarnas, o priešas. Jis yra ir Dievo tarnų priešininkas ir šmeižikas (1 Petro 5:8; Apreiškimo 12:10).