Ne, visa Biblija yra harmoninga. Nors gali atrodyti, kad vietomis Biblija prieštarauja pati sau, neaiškumai paprastai išsisklaido pritaikius vieną ar kelis iš toliau pateiktų patarimų.

1.   Patyrinėkite kontekstą. Bet kurio autoriaus žodžiai, ištraukti iš konteksto, gali atrodyti kaip prieštaraujantys kitiems jo teiginiams.

2.   Turėkite omenyje rašytojo požiūrį. Pavyzdžiui, visi kokio nors įvykio liudininkai gali apie jį pasakoti teisingai, bet kalbėti savais žodžiais, paminėti skirtingų detalių.

3.   Atsižvelkite į istorinius faktus, aprašomo laikmečio papročius.

4.   Atskirkite, kada tam tikras žodis pavartotas tiesiogine, o kada perkeltine prasme.

5.   Nepamirškite, kad asmuo gali būti įvardytas kaip tam tikro veiksmo atlikėjas net jeigu pats jo neatliko. a

6.   Naudokite tikslų Biblijos vertimą.

7.   Nesistenkite Biblijos teiginių derinti prie klaidingų religinių idėjų ar dogmų.

 Štai keletas pavyzdžių, kaip pritaikant šiuos patarimus tampa aišku, kodėl gali atrodyti, kad Biblijoje esama prieštaravimų.

1. Kontekstas

Jeigu Dievas septintą dieną ilsėjosi, kodėl sakoma, kad jis iki šiol darbuojasi? Sprendžiant iš Pradžios knygos pasakojimo apie kūrimą konteksto, teiginys, jog Dievas „ilsėjosi po visų kūrimo darbų“ reiškia, kad žemėje jis nebekuria materialių kūrinių (Pradžios 2:2–4). Šiam teiginiui Jėzus sakydamas, kad Dievas „darbuojasi iki šiolei“, neprieštaravo, nes turėjo omenyje kitus Dievo darbus (Jono 5:17). Pavyzdžiui, Dievo įkvėpimu buvo parašyta Biblija, taip pat jis vadovauja žmonėms, jais rūpinasi (Psalmyno 20:6; 105:5; 2 Petro 1:21).

2, 3. Rašytojo požiūris ir istoriniai faktai

Kur Jėzus išgydė aklą vyrą? Lukas rašo, kad Jėzui „artinantis prie Jericho“ sėdėjo vienas neregys, ir Jėzus jį išgydė. Matas aprašydamas tą patį įvykį mini du neregius ir sako, kad tai įvyko Jėzui „išeinant iš Jericho“ (Luko 18:35–43; Mato 20:29–34). Šie du pasakojimai, parašyti iš skirtingo požiūrio taško, iš tikrųjų vienas kitą papildo. Neregių skaičių Matas nurodo tiksliau – pasako, kad jų buvo du, o Lukas sutelkia dėmesį į vyrą, su kuriuo Jėzus kalbėjo. O dėl įvykio vietos, archeologai nustatė, kad Jėzaus laikais Jerichas buvo dvigubas miestas – maždaug už pusantro kilometro nuo senojo žydų miesto buvo įsikūręs naujesnis romėnų miestas. Stebuklą Jėzus tikriausiai padarė būdamas tarp tų dviejų miestų.

4. Tiesioginė ir perkeltinė žodžių reikšmė

Ar žemė bus sunaikinta? Mokytojo 1:4 užrašyti žodžiai „žemė amžinai lieka ta pati“ kai kam atrodo kaip prieštaravimas teiginiui, kad „stichijos nuo karščio suirs, ir žemė su savo veikalais sudegs“ (2 Petro 3:10, Č. Kavaliausko vertimas). Bet verta atminti, kad Biblijoje žodis „žemė“ gali būti vartojamas tiesiogine reikšme turint omenyje mūsų planetą ir perkeltine – kalbant apie žemėje gyvenančius žmones (Pradžios 1:1; 11:1). 2 Petro 3:10 paminėtas „žemės“ sunaikinimas reiškia ne mūsų planetos, o „bedievių žmonių pražūtį“ (2 Petro 3:7).

5. Veiksmo atlikėjas

Kas Kafarnaume perdavė Jėzui šimtininko prašymą? Mato 8:5, 6 rašoma, kad šimtininkas (karininkas) pats priėjo prie Jėzaus, o Luko 7:3 skaitome, kad šimtininkas pas Jėzų su prašymu pasiuntė žydų vyresniuosius. Šį tariamą Biblijos prieštaravimą galima paaiškinti tuo, kad prašytojas, karininkas, perdavė savo prašymą per atstovus – žydų vyresniuosius.

6. Tikslus vertimas

Ar mes visi darome nuodėmes? Biblija moko, kad visi paveldėjome nuodėmę iš pirmojo žmogaus Adomo (Romiečiams 5:12). Kai kuriuose vertimuose, regis, tam prieštaraujama teigiant, jog geras žmogus „nedaro nuodėmių“ arba „nenusideda“ (1 Jono 3:6, Č. Kavaliausko vertimas; K. Burbulio vertimas). Tačiau originalo tekste graikiškas veiksmažodis „daryti nuodėmę“ yra pavartotas esamuoju laiku, o tai šioje kalboje paprastai nurodo tęstinį veiksmą. Yra didelis skirtumas tarp neišvengiamų nusižengimų, kuriuos padarome dėl paveldėto nuodėmingumo, ir sąmoningo, nuolatinio Dievo įstatymų laužymo. Todėl kai kuriuose vertimuose šio tariamo prieštaravimo nelieka, nes vartojamas tikslesnis posakis, pavyzdžiui, „nevaikšto nuodėmėje“ arba „nėra įpratęs nuodėmiauti“ („Naujojo pasaulio“ vertimas; versta iš Phillips).

7. Biblijos tiesa, o ne dogmos

Jėzus yra lygus Dievui ar už jį žemesnis? Jėzus kartą pasakė: „Aš ir Tėvas esame viena.“ Gali atrodyti, kad tai prieštarauja jo žodžiams „Tėvas už mane didesnis“ (Jono 10:30; 14:28). Kad teisingai suprastume šias eilutes, turime išsiaiškinti, kas iš tikrųjų Biblijoje sakoma apie Jehovą ir Jėzų, o ne bandyti jas derinti prie Trejybės dogmos, kuri nėra pagrįsta Biblija. Iš Biblijos sužinome, kad Jehova yra ne tik Jėzaus Tėvas, bet ir jo Dievas – Asmuo, kurį pats Jėzus garbina (Mato 4:10; Morkaus 15:34; Jono 17:3; 20:17; 2 Korintiečiams 1:3). Jėzus nėra lygus Dievui.

 Jėzaus žodžių „aš ir Tėvas esame viena“ kontekstas rodo, kad jis kalbėjo apie savo ir Tėvo, Dievo Jehovos, tikslų vienovę. Paskui Jėzus pasakė: „Tėvas manyje ir aš Tėve“ (Jono 10:38). Tokia pat vienybė siejo Jėzų su jo sekėjais, nes jis dėl jų Dievą meldė: „Aš suteikiau jiems šlovę, kurią esi man suteikęs, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena. Aš juose, ir tu manyje“ (Jono 17:22, 23).