Jehovos liudytojai neina į kariuomenę dėl šių priežasčių.

1.   Klusnumas Dievui. Biblijoje rašoma, kad Dievo tarnai „perkals savo kalavijus į noragus“ ir „nebesimokys kariauti“ (Izaijo 2:4).

2.   Klusnumas Jėzui Kristui. Jėzus apaštalui Petrui pasakė: „Kišk kalaviją atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus“ (Mato 26:52). Taip Jėzus paaiškino, kad jo sekėjai neturi imti į rankas ginklų.

    Jėzus apie savo mokinius sakė, kad jie „nepriklauso pasauliui“, todėl ir dabar jo sekėjai politiniais klausimais laikosi visiško neutralumo (Jono 17:16). Jie neprotestuoja prieš karinius veiksmus, netrukdo eiti į kariuomenę tiems, kurie taip nusprendžia.

3.   Meilė artimui. Jėzus savo mokiniams prisakė mylėti „vieniems kitus“ (Jono 13:34, 35). Jėzaus sekėjai priklauso tarptautinei brolijai, ir nė vienas jų niekada nekariaus prieš savo brolį ar seserį (1 Jono 3:10–12).

4.   Pirmųjų krikščionių pavyzdys. Vienoje enciklopedijoje rašoma: „Pirmieji Jėzaus mokiniai atsisakė kariauti ir tarnauti kariuomenėje“, pripažindami, jog tai „nesuderinama su Jėzaus meilės etika ir įsakymu mylėti savo priešus“ (Encyclopedia of Religion and War). Panašią mintį apie pirmuosius Jėzaus mokinius išreiškė vokiečių teologas Pėteris Meinholdas. Jis sakė: „Išpažinti krikščionybę ir tarnauti kareiviu buvo laikoma nesuderinamu dalyku.“

 Jehovos liudytojai yra naudingi visuomenės nariai ir nekelia jokios grėsmės valstybės, kurioje gyvena, saugumui. Mes gerbiame valdžias, paklusdami Biblijos įsakymams:

•   „Kiekvienas žmogus tebūna klusnus valdžioms“ (Romiečiams 13:1).

•   „Kas Cezario, atiduokite Cezariui, o kas Dievo – Dievui“ (Mato 22:21).

 Taigi mes paklūstame šalies įstatymams, mokame mokesčius ir bendradarbiaujame su valdžia drauge siekdami visuomenės gerovės.