Kunanakas utji uk yatiñataki

Skip to table of contents

Aka revista liytʼirinakan jisktʼäwinakapa

Aka revista liytʼirinakan jisktʼäwinakapa

¿Casada cristiananakajj jan wawanïñataki dispositivo intrauterino (DIU) siski uk uskuyasipjjañapajj Bibliarjam walikïskaspati?

Casarat chacha warminakajja, Biblian yatichäwinakaparjamaw dispositivo intrauterino (DIU) ukajj kunasa kunatakisa uk sum amuytʼapjjañapa, ukhamatwa amtanakapajj Dios nayraqatan sumäni, ukhamarak qʼoma conciencianïpjjani.

Nayra tiemponjja, Adanampi Evampikiw aka oraqen utjäna, uma juicio qhepatsti kimsaqallqo jaqenakakiw utjarakïna, jupanakarojj Jehová Diosajj akham sänwa: “Mirantapjjam, aka oraqerusti phoqhantapjjarakim” sasa (Gén. 1:28; 9:1). Cristianonakajj uka arunak phoqapjjañapawa sasajj janiw Bibliajj siskiti. Ukhamajj sapa matrimoniow jan walja wawanïñatakisa, jan ukajj kunapachas wawanïpjjani ukanak amtapjjañapa, ukatakejja, jupanakaw kunjamsa cuidasipjjani uk amtapjjañapa. Ukampis ¿kunanakatsa sum amuytʼasipjjañapa?

Jan wawanïñatakejj kunanaksa lurapjjaspa ukanakjja, Bibliarjamaw cristianonakajj amuytʼapjjañapa. Cheqas jan wawanïñatak abortañajj janipuniw walïkiti. Bibliarjamajj jakañ vidajj wali valoraniwa, ukampis abortojj jakañ vidar jan repetasitapwa uñachtʼayi. Cristianonakajj purak manqhankaskir mä wawarojj janipuniw jiwayapkaspati (Éxo. 20:13; 21:22, 23; Sal. 139:16; Jer. 1:5). Ukampis ¿jan wawanïñatak dispositivo intrauterino (DIU) sasin uñtʼatäki uk uchayasipjjañapajj walikïskaspati?

Uka toqetjja, La Atalaya 15 de septiembre de 1979, páginas 31, 32 ukanwa qhanañchasïna. DIU sasin uñtʼatäki ukanakajja, uka maranakan jiskʼa plástico materialat luratänwa, ukasti matriz (útero) manqharuw jan usuriptañatak warminakajj uchayasipjjerïna. Uka revistanjja, uka jiskʼa plasticojj matriz manqhan kuns luräna, ukajj janiw sumpach yatiskiti sasaw säna. Uka toqet yatjjattʼatanakajja, chachan espermap janiw warmin ovulopar mantaykiti, antisas jarkʼiwa sasaw sapjjäna. Ukhamajj espermatï ovulor jan mantkaspajja, janiw warmejj usuriptkaspati.

Ukampis awisajj chachan espermapajj ovulor mantaskakispawa (óvulo fertilizado) sasaw yatisirakïna. Uka espermani ovulojj trompa de Falopio ukanakwa jiljjaspa, inas matriz manqhar purirakchispa. Ukhamäspa ukajj matriz manqhar uchayasipki ukajja, espermani ovulorojj janiw wawar tukuñapkam jilaykaspati. Cheqas espermani ovulor jiwayañajj abortompi sasiwa. Uka revistajj akham sasaw tukuyäna: “DIU uchayasiñajj walikïspati janicha ukjja, cristianonakajj Biblian siski ukarjam jakañ vidar respetomp uñjasaw amuytʼapjjañapa, aka yatichäwin qhanañchaski ukanaksa sum amuytʼapjjañaparaki” sasa (Sal. 36:9).

Uka revistajj 1979 maranwa mistüna, uka tiempot jichhakamajj ¿ciencia toqet kunanakas jukʼampi yatjjatasiwayi?

DIU sasin uñtʼatäki ukajj pä kastaw utji. Ukanakat mayajj cobreniwa, ukajj 1988 maranwa Estados Unidos markan uñstäna. Yaqhasti hormonanak antutiriwa, ukajj 2001 maranwa uñstarakïna. ¿Ukanakat kunas yatisi, kunsa matriz manqhan lurapjje?

DIU de cobre (T de cobre). Kunjamtï yatjjataniwayktanjja, DIU ukanakajj ovulor jan puripjjañapatakiw espermanakar jarkʼi. Ukampis T de cobrejj espermanakar jiwayiriwa, kunattejj cobrejj espermanakatak venenökaspas ukhamawa. * Ukhamarus, matriz (útero) manqharojj jan waltʼayiriwa sasaw yaqhepajj sapjjaraki.

DIU hormonal. Dispositivo intrauterino ukanakatjja walja castaw hormonani utji, ukanakajj jan usuriptañataki pildoranak utjki niya uka pachparakiwa. Uka DIU ukanakajj matriz manqharuw hormona antuti, ukajj yaqhep warminakarojj janiw ovulonak saraqaykiti. Ukhamajj ovulonak jan utjkchejja, janiw usuriptkaspati. Maysa toqetjja, uka hormonajj matriz jañchjja sillpʼaruw tukuyi sasaw yaqhepajj sapjjaraki. * Ukatjja, cuello uterino ukan utjki uka flemjja khusuptayiwa, ukhamatwa espermanakajj útero manqhar jan mantkiti.

Amuyatajja, uka pä casta DIU ukanakajj matriz manqharuw jan waltʼayi. Ukampis ovulojj utjaspa, espermas uka ovulor mantaspa ukhajja, matriz manqharuw mantaspa, ukampis matriz jañchin sillpʼätapatjja janiw ukan quedaskaspati, ukhamatwa uka espermani ovulojj jiwjjaspa, mä arunjja, wawar tukkipanwa jiwjjaspa. Ukampis awisakiw maynejj ukham usuriptaspa. Jan wawanïñataki pildoranakampejj ukhamarakiwa sasaw doctoranakajj sapjje.

Ukhamajja, DIU de cobre, DIU hormonal ukanak uchayasirinakajja, espermajj janipuniw ovulor mantkaspati sasajj janiw khitis siskaspati. Yatjjataniwayktan ukarjamajja, awisakiw maynejj usuriptaspa sasaw cientificonakas doctoranakas sapjje.

Cristiano matrimonionakatï DIU uchayasiñ amtasipkchejja, kawkïrinakas markapan utji, kuna askinakas utji, kuna jan walinakas utjaraki, warmipatakejj walikïskaspati janicha taqe ukanakatwa yatjjattʼat mä doctorampi sum yatjjatapjjañapa. Chacha warmjamajj kunsa lurapjjani ukjja, panipakiw amtapjjañapa, janiw khitin amtañapsa ni doctoran amtañapsa suyapjjañapäkiti (Rom. 14:12; Gál. 6:4, 5). Ukampis kuntï amtapkani ukajj Dios nayraqatan sumäñapawa, ukhamatwa concienciapas qʼomäskakini (1 Timoteo 1:18, 19; 2 Timoteo 1:3 uñjjattʼarakïta).

^ Párrafo 4 Inglaterra markankir Servicio Nacional de Salud ukajj akham siwa: “Dispositivo intrauterino ukanakat walja cobrenïpki ukhajja, 99% segurowa. Mä arunjja, sapa 100 warminakat maynikiw maran usuriptaspa. Ukampis jukʼa cobrenïpki ukanakajj janiw sinti seguröpkiti” sasa.

^ Párrafo 5 Niyakejjay hormonajj matriz jañchir sillpʼa tukuychejja, awisajj casada warminakarusa, soltera warminakarusa doctoranakajj uskupjjarakiwa. Ukhamat phajjsi wilapa (menstruación) jan sinti saraqañapataki.